- priklėtis
- priklė̃tis sm. (2) M, Vlkv, Skr, Vdžg žr. prieklėtis 1: Priklė̃ty sukrovėm visus darbui nereikalingus įrankius Žal. Nunešk įmesti stiklus po priklėčiù Grš. Žiūrėkit, kiek daug karvelių ant priklėčio Pšš. Žiūriu – ežys po priklėčiù Gl. Paimk kirvį nuo priklėčio Čk.
Dictionary of the Lithuanian Language.